Žmogaus raumenų ir kaulų sistemą dažnai pažeidžia tokios ligos kaip artritas ir artrozė. Dėl panašių pavadinimų pacientai painioja šias diagnozes, nors iš tikrųjų tarp jų yra mažai bendro.
Nepaisant visų skirtumų, tiksliai nustatyti ligą gali tik specialistas, atlikęs daugybę tyrimų ir tyrimų, todėl pasirodžius pirmiesiems sąnarių patologijos požymiams, neatidėliokite vizito į kliniką. Leiskite mums išsamiai apsvarstyti artrozės ir artrito simptomus, specifinį vystymąsi ir gydymo metodus.
Ligos vystymosi mechanizmo ypatumai
Artrozės vystymasis
Artrozė (arba osteoartritas) yra lėtinė degeneracinė sąnarių liga, kuri dažniausiai atsiranda dėl su amžiumi susijusių organizmo pokyčių. Sąnario nusidėvėjimas sukelia degeneracinius procesus: kaulų ataugas („druskų nuosėdas"), kremzlės trintį ir traumą, sąnarių audinių pakeitimą jungiamaisiais ar sukaulėjusiais. Liga vystosi lėtai, palaipsniui, iš pradžių jaučiamas tik nedidelis diskomfortas ir traškėjimas sąnaryje.
Osteoartritu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau rizikuoja ir profesionalūs sportininkai bei traumų patyrę žmonės. Liga dažniausiai pažeidžia vieną ar daugiau didelių sąnarių.
Artrito vystymasis
Artritas, skirtingai nei artrozė, yra uždegiminio pobūdžio ir gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui. Ši liga yra sisteminė ir gali pažeisti tiek sąnarius, tiek kitus žmogaus organus: širdį, inkstus, nervų sistemą. Artritas pasireiškia labai aiškiai – net nespecialistas tai pastebės.
Artritas dažniausiai pasireiškia infekcinės ar bakterinės ligos fone, tačiau gali būti ir autoimuninių patologijų požymis.
Jei sąnarių uždegimą sukelia patogeninių bakterijų veikla ar infekcija, tai liga dažniausiai prasideda staiga, vienu metu gali pažeisti daug sąnarių, į procesą pažeidžiami tiek dideli, tiek smulkūs sąnariai.
Abi ligos gali sukelti įgytą lėtinį skausmą, kuris šiandien laikomas savarankišku klinikiniu sindromu.
Artrozės ir artrito palyginimas
| Lyginamosios charakteristikos | Artrozė | Artritas |
|---|---|---|
| Bylų amžius | Dažniausiai – 65-75 m | Bet koks |
| Priežastis | Degeneraciniai-distrofiniai pakitimai dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, pablogėjęs sąnario aprūpinimas krauju | Uždegiminis procesas, kurį sukelia infekcinė, bakterinė ar autoimuninė spektro liga |
| Įtraukti sąnariai | Vienas ar keli dideli sąnariai | Daugelis sąnarių, tiek didelių, tiek mažų, dažnai pažeidžiami simetriškai |
| Kraujo tyrimo rezultatai | Vidutiniai statistiniai rodikliai nepasikeitė | Nustatomas uždegiminis procesas, kartais padidėja reumatoidinio faktoriaus reikšmė |
| Skausmingi pojūčiai | Skausmas didėja, atsiranda po fizinio krūvio, ligos pradžioje būna tik diskomfortas ir traškėjimas | Skausmas gali atsirasti iškart po miego, dažnai būna migruojančio pobūdžio, o nuo pat ligos pradžios pojūčiai būna intensyvūs. |
| Išoriniai pokyčiai | Ankstyvosiose stadijose - ne, potrauminiais atvejais galimas patinimas | Kartais per sąnarį parausta oda, gali būti patinimas |
| Jungties paveikslas | Galima atsekti deformacijas, sąnario tarpo susiaurėjimą, kaulų stuburus, ataugas, dažniausiai rentgeno diagnostika suteikia aiškų vaizdą apie vykstančius pokyčius. | Pradinėse stadijose pakitimų nematyti, pažengusiais atvejais galima kaulų erozija ir ankilozė |
| Gydymas vaistais | Preparatai su chondroitinu ir gliukozaminu, simptomiškai – NVNU, greitai progresuojant – kortikosteroidais. | Simptomiškai - NVNU, kartais - antibiotikai, autoimuninėms ligoms gydyti - kortikosteroidai |
Ligos vystymosi priežastys
Artrozės priežastys
Artrozė yra lėtinis procesas ir visada vystosi lėtai. Palaipsniui blogėja sąnario aprūpinimas krauju, dėl to audiniai negauna reikiamos mitybos. Kremzlė keičia savo struktūrą, tampa šiurkšti, atsiranda trintis. Pagrindiniai šios ligos nešiotojai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurių medžiagų apykaita organizme su amžiumi lėtėja, o perkrova, perteklinis svoris, traumos taip pat jaučiasi.
Liga, atsirandanti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, vadinama pirmine artroze.
Remiantis statistika, degeneraciniai sąnarių pokyčiai daugeliu atvejų paveikia vyresnio amžiaus moteris, turinčias antsvorio. Dažniausiai tokie pacientai turi genetinį polinkį į tokio tipo ligas.
Be senatvės, retais atvejais artrozė gali išsivystyti ir vidutinio ir net jauno amžiaus žmonėms. Dažniausios priežastys yra šios:
- profesionalus sportas su didelėmis apkrovomis sąnariams;
- sunkus fizinis darbas;
- pažengęs artritas;
- ankstesnės traumos ar operacijos.
Aukščiau išvardytais atvejais artrozė bus antrinė. Polinkis į ligos vystymąsi yra nutukimas. Kartais šios rūšies ligos gali būti nervų sistemos pažeidimo pasekmė, dėl kurios sąnario jautrumas yra nepakankamas. Be to, ligą gali sukelti sisteminis jungiamojo audinio pažeidimas.
Artrito priežastys
Artritas, skirtingai nei artrozė, turi daug įvairių formų ir apraiškų, kurias gali atskirti tik patyręs specialistas. Kiekvienas tipas turi savo priežastis:
- Reaktyvus- atsiranda kaip infekcinių ir bakterinių infekcijų, dažniausiai žarnyno ir urogenitalinių infekcijų, komplikacija.
- Reumatoidinisyra atskira autoimuninė liga, kuri simetriškai pažeidžia sąnarius.
- Infekcinis- būdingas sąnarių uždegimas dėl patogeninių bakterijų ir infekcijų veiklos. Taip pat tarp suaugusiųjų galite rasti artritą, kuris atsiranda virusinio hepatito fone.
- Podagra- pasireiškia kaip podagros pasekmė dėl šlapimo rūgšties druskų kaupimosi sąnarių audiniuose.
- Psoriazinis- psoriazės apraiškų pasekmė, kuri stebima maždaug 10-15% žmonių, kuriems nustatyta ši diagnozė.
- Trauminis- gali atsirasti dėl sąnario ar periartikulinių audinių pažeidimo.
- Reumatinė- yra reumato pasekmė, dažniausiai išprovokuota streptokokinės infekcijos.
Be to, yra ligų tipų, būdingų tik vaikams, pavyzdžiui, jaunatvinis artritas, kuris dažnai pasireiškia infekcijos, grybelinės ar bakterinės ligos fone.
Simptomai
Artrozės simptomai
Sąnarių skausmas, kuris tiesiogiai priklauso nuo judėjimo intensyvumo ir fizinio aktyvumo, yra pagrindinis artrozės simptomas. Liga dažnai pasireiškia kelio, klubo ir čiurnos sąnariuose. Maži sąnariai pažeidžiami retai.
Diskomfortas ir skausmas su šia liga praeina ramybėje ir palaipsniui didėja bandant judėti. Be skausmo sąnarių srityje, pacientas nesijaudina dėl nieko kito, nėra pakilusios kūno temperatūros, karščiavimo, sąnarių patinimų. Laikui bėgant, sergant artroze, vis aiškiau girdimas traškėjimas ir traškėjimas sąnariuose, palaipsniui ribojamas judėjimas.
Artrito simptomai
Užsitęsęs sąnario uždegimas gali išprovokuoti artrozę ir, atvirkščiai, tinkamai negydant degeneracinių-distrofinių sąnario ertmės pakitimų, gali prasidėti uždegiminis procesas. Artrito simptomai visiškai skiriasi nuo artrozės požymių. Pirma, šios ligos turi įvairių tipų sąnarių skausmą. Sergant artritu, skausmas dažnai nepriklauso nuo fizinio aktyvumo ir gali pasireikšti ramybėje arba naktį. Skausmo pojūčiai gali būti paroksizminiai, „skraidantys", judantys iš vieno sąnario į kitą. Šios ligos uždegimas taip pat apima periartikulinius audinius.
Antra, artritą nuo artrozės galima atskirti pagal daugybę kitų simptomų: bendro negalavimo, silpnumo, padidėjusios kūno temperatūros, smulkių sąnarių (pirštų, riešų) įtraukimo į procesą.
Gydymo metodas
Skausmo malšinimas
Tiek artritui, tiek artrozei pagrindinis gydymo vaistais tikslas išlieka skausmo simptomų mažinimas. Tyrimų duomenimis, veiksmingiausi yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo fenilacto rūgšties pagrindu, sėkmingai naudojami raumenų ir kaulų sistemos ligų gydymui. Be to, šie NVNU turi mažiau šalutinių poveikių ir komplikacijų, palyginti su kitais to paties spektro vaistais.
Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo tyrimas pagrįstas fenilacto rūgšties darinių grupės vaistu, kuris tapo standartu gydant ūminį ir lėtinį skausmą. Vaistas pasirodė daugiau nei prieš 45 metus, tačiau per šį laiką neprarado savo veiksmingumo, lyginant net su naujausiais skausmą malšinančiais vaistais.
Be to, prieš keletą metų medicinos žurnale Lancet buvo paskelbtas tyrimas, kuriame buvo lyginamas įvairių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo poveikis gydant osteoartritą. Veiksmingiausias buvo fenilacto rūgšties darinių grupės vaistas, kuris ne tik malšino skausmą, bet ir pagerino sąnarių veiklą.
Be nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, artritui ir artrozei gydyti naudojami ir kiti vaistai.
Artrito gydymas
Tinkamas artrito gydymas visada yra sudėtingas, ilgalaikis ir sistemingas. Juo turėtų būti siekiama pašalinti jo priežastį, malšinti skausmą ir uždegimą.
Kai kurios jo rūšys, įskaitant infekcines, gydomos tik ligoninės aplinkoje. Priežastims pašalinti ir priklausomai nuo ligos kilmės, naudojami plataus spektro antibiotikai, priešgrybeliniai vaistai, analgetikai.
Gydant reaktyvųjį artritą, pagrindinė užduotis taip pat išlieka jį sukėlusios infekcijos sunaikinimas. Dažniausiai priežastis yra žarnyno ar urogenitalinės ligos: chlamidijos, salmoneliozė ir kt.
Podagrinis, reumatinis ir psoriazinis artritas atsiranda dėl to paties pavadinimo lėtinių ligų paūmėjimo, todėl pirmiausia reikia pasiekti stabilią remisiją. Tam naudojami specialūs vaistai šioms ligoms gydyti, taip pat kineziterapijos metodai ir speciali dieta.
Reumatoidinės ligos gydymas apima vaistus iš sulfonamidų grupės ir imunosupresantus. Gydant šią autoimuninę ligą, svarbu laikytis tikslių vaistų dozių. Sunkiais ligos atvejais vartojami kortikosteroidai – hormoniniai vaistai, galintys sulėtinti reumatoidinio artrito progresavimą, tačiau turintys daug šalutinių poveikių.
Artrozės gydymas
Sergant artroze, kremzlę reikia papildomai maitinti ir atstatyti, todėl gydymui dažnai skiriami chondroprotekciniai vaistai, kurių sudėtyje yra chondroitino ir gliukozamino. Tai yra pagrindinė vaistų terapija, skiriama pacientams, kuriems nustatyta tokia diagnozė.
Pradiniame etape pagrindinį vaidmenį atlieka fizioterapinės procedūros: elektroforezė, magnetoterapija, taip pat gydomoji mankšta, dieta ir masažas.
Į kurį gydytoją turėčiau kreiptis?
Jeigu Jums buvo diagnozuota artrozė
Jei artrozė yra pirmoje stadijoje, kai liga dar neprogresavo, gydymą gali skirti vietinis terapeutas arba bendrosios praktikos gydytojas.
Pradinėje šios ligos stadijoje sąnarys turi gerinti kraujo tiekimą ir padidinti sinovinio skysčio gamybą. Be to, kol liga neprogresavo, norint stabilizuoti sąnarį, būtina stiprinti aplinkinius raumenis ir raiščius. Narkotikų gydymas apima chondroprotektorių, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir vaistų, turinčių kraujagysles plečiantį poveikį, vartojimą. Gydomoji gimnastika, fizioterapijos užsiėmimai ir masažas pasiteisino. Antsvorio turintiems pacientams rekomenduojama dieta, mažinanti kūno svorį ir palengvinanti sąnarių apkrovą.
Antrojo ir trečiojo artrozės laipsniai, kai degeneraciniai-distrofiniai pokyčiai yra stipriai išreikšti, visada stebimi reumatologo, artrologo, ortopedo traumatologo ir chirurgo. Dažniausiai šiais etapais procesas pradeda sparčiai progresuoti, o konservatyvus gydymas turi tik simptominį poveikį.
Paskutinis ligos laipsnis, kai galūnė su sergančiu sąnariu gali būti visiškai imobilizuota, paprastai reiškia chirurginės intervencijos ir endoprotezavimo poreikį.
Jeigu Jums buvo diagnozuotas artritas
Artrito atveju gydančių gydytojų sąrašas pastebimai padidėja, nes yra daug daugiau šios ligos priežasčių. Tačiau tokiu atveju pirmiausia turėtų būti tiriamas vietinis terapeutas, kuris, remdamasis ligos istorija, nustatys, į kurį specialistą reikėtų kreiptis toliau.
Autoimunines patologijas, tokias kaip sisteminė raudonoji vilkligė ar reumatoidinis artritas, visada tvarko reumatologai ir imunologai. Psoriazės atveju prie šių gydytojų pridedamas dermatologas.
Vertebrologas specializuojasi stuburo ligų srityje ir gydo pacientus, sergančius stuburo artritu.
Sergant reumatu, būtina kardiologo konsultacija ir stebėjimas. Jei artritą sukelia žarnyno ar urogenitalinės infekcijos, pagrindinis gydantis specialistas bus gastroenterologas, urologas arba ginekologas.
Prevencija
Visų pirma, vyresnės nei 45 metų moterys ir vyresni nei 55 metų vyrai turi pagalvoti apie artrozės ir artrito profilaktiką – būtent šiuo metu organizme prasideda hormoniniai pokyčiai, sulėtėja medžiagų apykaita, kraujotaka. pablogėja sąnariai. Prevencinės priemonės ypač aktualios tiems, kurie turi paveldimą polinkį į endokrininius ir medžiagų apykaitos sutrikimus, autoimunines ligas bei raumenų ir kaulų sistemos ligas.
Ypatingą atsargumą reikia rodyti ir žmonėms, kurių darbas glaudžiai susijęs su fizine veikla, kuri neigiamai veikia sąnarius.
Pagrindinės pirminės prevencijos priemonės yra šios:
- kūno svorio kontrolė: antsvoris sukelia papildomą stresą sąnariams ir visai raumenų ir kaulų sistemai;
- subalansuota mityba, kurioje yra teisingas riebalų, baltymų ir angliavandenių balansas, taip pat vitaminai, mineralai, antioksidantai;
- vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas: gimnastika, kasdieniai pratimai, plaukimas, vaikščiojimas;
- žalingų įpročių atsisakymas: alkoholis ir tabako gaminiai sutrikdo organizmo medžiagų apykaitą ir slopina imuninę sistemą.
Jei sąnarių ligos simptomai jau buvo nustatyti, taikomos antrinės profilaktikos priemonės:
- pirminės prevencijos priemonių laikymasis;
- gydomieji pratimai, kuriuos skiria gydytojas ir atliekami ne paūmėjimo laikotarpiais;
- specialių ortopedinių priemonių naudojimas: lazdelės, vidpadžiai, tvarsčiai, korsetai;
- kursas arba nuolatinis gydymas vaistais;
- reguliariai profilaktiškai tikrintis specialistus.